Dainuojanti mokykla 2018

Smagu švęsti Lietuvos šimtmetį, džiaugtis laisve, puoselėti ir auginti jaunąją ateities kartą mūsų tėvynei Lietuvai. Kovo 14 d.  mes visi dainavome Lietuvai, mūsų širdys atsivėrė džiaugsmui,  pajutome galingą bendrystės jėgą jungiančią mus visus. Dainuojantis žmogus yra gražus, tikras, laisvas…

Dainuojančios klasės, mokyklos akcija – konkursas gimė Klaipėdoje, džiugu, kad Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos muzikos mokytojos puoselėja lietuviškos dainos tradiciją ir mes nuo 2010 metų jau esame aktyvūs dalyviai. 2014 m. pirmą kartą tapome Dainuojančia mokykla.

Dėkojame menininkams A. ir G. Arbačiauskams, Žirmūnų gimnazijos bendruomenei, kuri mūsų tokį gausų būrį priima, padeda, dalinasi ir visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo.

Svečiuose: Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Alina Kovalevskaja, Bendrojo ugdymo skyriaus vedėja Diana Petkūnienė, Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė, Žirmūnų bendruomenės pirmininkas Martynas Demšė.

Komisijos nariai: Alė Vilutienė – ugdymo plėtotės centro kvalifikacijos tobulinimo skyriaus metodininkė, Žydrė Jankevičienė – kalbų ir meninio ugdymo poskyrio metodininkė.

Dainuojanti klasė, dainuojanti mokykla!

Sakoma, kad muzika skamba visur, tereikia įsiklausyti. Ji savyje turi galią suvienyti, sutaikyti, sujungti, pradžiuginti, sustiprinti, bet privalu ja tikėti.

2014 metų gegužės 21 dieną Vilniaus Prano Mašioto mokyklos kieme susirinko bene 600 muzikos mylėtojų – mokyklos auklėtiniai, mokytojai, administracijos darbuotojai, mokinių tėveliai, seneliai, draugai, broliai, seserys. Jau šešerius metus iš eilės dalyvaujame akcijoje „Dainuojanti klasė“, tad šiais metais pasijutome esantys pajėgūs dalyvauti ir kitame akcijos etape – „Dainuojanti mokykla“. Norėjome dar labiau praplėsti muzikai neabejingų žmonių būrį, todėl nusprendėme – tebūnie tai ne tik dainuojanti mokykla, tebūnie tai – visa dainuojanti Žirmūnų bendruomenė!

Ore tvyrojo ypatinga nuotaika – vieni laukė kas gi čia bus, kiti – nerimavo, ar pavyks renginys, vaikai nenustygo vietoje, norėdami greičiau išsirikiuoti jau iš anksto žinomose vietose, klasių mokytojos vis galvojo, ar nieko nepamiršo. Ir… Suskambus fanfaroms, vaikai, pasipuošę šypsenomis, pradėjo plūsti į mokyklos vidinį kiemelį. Šventės svečiams buvo išdalinti visų skambėsiančių dainų žodžiai – tam, kad sukurtume jaukią, šeimynišką atmosferą bei pasidarytume šventę kiekvienas sau ir kitam. Viena seniūnų klubo narių, paklausta, kas jai labiausiai patinka muzikos pamokose, atsakė – tai bendrumo jausmas, atsirandantis dainuojant. Šį jausmą jutome viso renginio metu, bet skambant paskutiniajai dainai „O mes vaikai“ – norėjosi susikibti rankomis ir dainuoti, dainuoti, dainuoti. Visi šypsojosi, plojo, dainavo, džiaugėsi. Juk tiesa – muzika suartina.

Po renginio plojimai dar ilgai netilo – jis pavyko puikiai, – tad ir kitais metais, be jokių abejonių, mūsų laukia dar garsesnė ir gausesnė „Dainuojanti mokykla“ – išties bendruomenę vienijanti šventė!